Alkoholinės priklausomybės gydymo prognozavimas

Priklausomybės pacientų alkoholinio gydymo nutrūkimo žymenys

Piktnaudžiavimas alkoholiu – destruktyvus ir sudėtingas susirgimas, paliečiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Egzistuoja keletas efektyvių šios ligos gydymo metodikų, tačiau jos ne visada pasiekia rezultatą arba suteikia tik trumpalaikį poveikį. Išlieka neatsakytas medicininis, labai svarbus klausimas: ar egzistuoja būdas nustatyti, kad ši metodika (ta arba kita) bus pakankamai efektyvi konkrečiam pacientui? Kitaip tariant – ar egzistuoja kažkoks ilgalaikės sėkmės prediktorius (prognozuojantis žymuo) alkoholinės priklausomybės gydyme?

Tyrimai, pateikti kasmetiniame Branduolinės medicinos ir molekulinės vizualizacijos bendrijos (SNMMI) 2017 metų susirinkime, rodo, kad tam tikri smegenų receptoriai, įtraukti į alkoholinės priklausomybės procesą, adaptuojasi prie padidintos alkoholio koncentracijos sulėtindami savo veiklą.  Tačiau jie sugrįžta prie normalaus darbo po nuosaikaus detoksikacijos laikotarpio. Šių receptorių darbas blaivumo laikotarpio pradžioje gali tapti ilgalaikės sėkmės prediktoriumi.

Tyrėjai iš Belgijos universitetinės ligoninės Leuven and KU Leuven susikoncentravo ties receptoriais mGluR5, kurie yra susiję su atmintimi, mokymu, nerimo ir potraukio jausmais. Jie išplitę visoje centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje. Pasirodo, kad žmonėms, išeinantiems iš besaikio girtavimo būklės, šių receptorių pasiekiamumo lygis yra labai žemas. Tai byloja apie tai, jog smegenys kompensuoja chronišką piktnaudžiavimą alkoholiu biochemiškai atsisakydamos nuo noro išgerti, t.y. jos pačios stengiasi sumažinti potraukį spirituotiems gėrimams.

Šis tyrimas yra pirmasis mėginimas atrasti gydymo rezultato prediktorių. Buvo tiriama pozitroninė-emisinė žmogaus tomografija (PET), kurioje mGluR5 buvo vertinami sveikų žmonių ir priklausomų nuo alkoholio pacientų smegenyse įvairiose piktnaudžiavimo alkoholiu ir blaivumo stadijose. Tyrime dalyvavo 32 sveiki žmonės ir 16 pacientų, priklausomų nuo alkoholio, kuriems buvo atliekama PET-vizualizacija dviejų savaičių laikotarpyje po registracijos, o vėliau – po dviejų ir šešių blaivumo mėnesių.

Pasirodė, kad nuo alkoholio priklausomi pacientai, kurių pradinis mGluR5 lygis, susijęs su įpročio formavimu, smegenų srityje buvo aukštesnis, labiau tikėtina, patirs atkrytį per šešis mėnesius, lyginant su alkoholikais, atvykusiais į tyrimą su žemesniu mGluR5. Kitaip tariant – pastarieji buvo labiau motyvuoti smegenų veiklos lygmenyje!

Ir, nors PET tyrimas yra nepaprastas ir brangus, jis pateikia pirmąjį žymenį, pagal kurį galima nuspėti galimybę priklausomiems pacientams pasiekti ilgalaikį rezultatą.

 

Nuolaidos