Medicinos naujienos ir praktiniai metodai.
Piktnaudžiavimas alkoholiu— naikinanti ir sudėtinga liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Egzistuoja keli veiksmingi šios ligos gydymo metodai, tačiau ir jie ne visada pasiekia rezultatą arba suteikia tik trumpalaikį poveikį. Pabandykime išsiaiškinti, kas gi vyksta su priklausomu žmogumi ir kodėl rezultatas ne visada teigiamas.
Metodai.
Medikamentinis gydymas.
Naujausių neurofiziologijos pasiekimų pagalba nustatytos pagrindinės galvos smegenų sritys, taip pat –cheminės medžiagos, atsakingos už alkoholio vartojimo inicijavimą, daugelio psichinių padarinių išsivystymą ir alkoholio vartojimo lygio palaikymą. Tai paskatino daugelio medikamentinių alkoholizmo gydymo preparatų (naltreksono, buspirono, akamprozato ir kt.) vartojimą.Psichologinis gydymas.
Tačiau daugelis tyrimų įrodė, kad medikamentinių preparatų vartojimo veiksmingumas yra visiškai arba iš dalies susijęs su lygiagrečiai taikoma psichoterapija. Nuo paprasto psichologinio konsultavimo iki visapusiškų gydymo programų (Minesota). Be to, kai kurie tyrimai tiesiogiai įrodė, kad atskiri preparatai (disulfiramas) yra neveiksmingi be psichologinės paramos. Gydant alkoholinę priklausomybę, tokios išvados teikia pirmenybę įvairiomis psichologinėmis korekcijoms. Tai gali būti trumpalaikė terapija, motyvacinė korekcija, grupinė psichoterapija (Anoniminiai Alkoholikai ir kt.) arba specializuotos programos – Minesota.Socialinė-psichologinė korekcija.
Lietuvoje populiarus ir alternatyvus gydymas – visiškas pasinėrimas į bendruomenės gyvenimą. Tokiu būdu priklausomas žmogus visiškai atsiskiria nuo išorinio pasaulio. Pakankamai ilgą laikotarpį jis gyvena, dirba, bendrauja su kitais bendruomenės gyventojais. Žinoma, tai reikšmingai koreguoja priklausomybę.Motyvacija.
Pagrindinė ir, galbūt, absoliučiai būtina bet kokio alkoholizmo gydymo sąlyga - paciento sutikimas gydytis. Kitaip tariant – pripažinimas fakto, kad problema egzistuoja ir savarankiškai su ja susidoroti neįmanoma arba labai sunku.
Mes dirbame šioje srityje 23 metus ir galime patvirtinti: motyvuotas pacientas beveik visada pasieks pageidajamą rezultatą: psichologiniu arba kombinuotu būdu, kartais greitai, o kartais – po daugybės ilgų konsultacijų ir gydymo. Bet šios kategorijos pacientai visada pasieks savo tikslą. Jie yra motyvuoti atlikti grupinius seansus, individualias konsultacijas, vartoti medikamentus pagal nustatytas taisykles.
Kitas reikalas – kai pacientas ateina verčiamas iš šalies (giminaičiai, sutuoktinis(ė), darbdavys). Ši pacientų kategorija yra rizikos zonoje. Jeigu gydymo procese jie mato kitų žmonių rezultatą, bendrauja, supranta, kad gyvenimas gali realiai pasikeisti – tai formuoja teisingą motyvaciją ir gerus gydymo rezultatus. Tačiau toli gražu ne visiems abejojantiems viskas vyksta tokiu būdu. Yra labai sunki pacientų kategorija, kurie, net atvykę gydytis, neigia problemos egzistavimą, kalba apie tai, kad gali susitvarkyti patys. Deja, tokiu atveju mūsų pagalba dažniausiai nenaudinga.
Alternatyvioji medicina.
Be patvirtintų, psichologinių ir medikamentinių (klasikinių) gydymo taktikų visame pasaulyje, taikoma ir keletas alternatyvių metodų.
Pavyzdžiui, medikamentinis kodavimas naudojant torpedo, lazerinis gydymas, adatų terapija, atskiros religinės metodikos, specialioji literatūta (Aleno Karos knygos).
Mes nenaudojame šių būdų.
Todėl kvalifkuotai kalbėti apie jų rezultatus negalime. Nepaisant to, mes susitinkame su pacientais, kurie anksčiau buvo gydomi kai kuriais iš šių metodų. Daugeliu atvejų buvo pasiekta ilgalaikė remisija. Todėl nekalbėsime apie vieno ar kito metodo reikšmingą pranašumą.
Taip, egzistuoja klasikinės schemos: Minesotos programa, medikamentinis gydymas opioidų receptorių blokatoriais arba netipiniais antidepresantais, grupinė psichoterapija, individualūs psichologiniai pratimai. Šie metodai puikiai tiko. Kam? Motyvuotam ir atsakingam pacientui. Be jų yra ir alternatyvūs metodai, kurie motyvuotiems pacientams irgi gali duoti neblogą rezultatą.
Tokiu būdu, be abejonės, geriau dirbti įrodymais pagrįstos medicinos ribose, toks darbas yra veiksmingesnis. Tačiau, nežiūrint į tai: motyvacijos formavimas bus pirmoje vietoje. Ir, žinoma, pagalbos prieinamumas visada atliks ne mažiau svarbų vaidmenį.
Paciento pasipriešinimas.
Kaip nugalėti paciento pasipriešinimą, kaip motyvuoti jį gydymui? Toks yra pagrindinis klausimas tikslo siekimo kelyje. Kai pacientas įeina ir sako: „Daktare, turiu problemą dėl alkoholio, noriu pasikeisti“ – tai praktiškai 100% garantuoja gydymo rezultatą (bent jau mūsų medicinos centre).
Deja, šiame kelyje yra problemų. Daugelis pacientų, kurie nėra tinkamai motyvuoti, taip ir išlieka nemotyvuotais. Pasiekti gydymo tikslą tokiu atveju – labai sudėtinga užduotis. Būtent jie formuoja tą kategoriją pacientų, kurie nevartoja medikamentų, neatvyksta į planines konsultacijas, pažeidžia iš anksto suderintus gydymo terminus. Ir kol kas atsakymas į klausimą: „Kaip padėti pacientui, kuris nenori gydytis?” yra trumpas: “Niekaip…”.
Nepaisant to, atsižvelgdami į gydymo ciklą, mes suteikiame galimybę atvykti į gydymą ir nemokamai pasikalbėti su psichiatru, išsiaiškinti informaciją apie gydymą ir pasikonsultuoti su gydytoju, išklausyti motyvacinės paskaitos. Nemokamai.
Be to, jūs susitiksite su pacientais, kurie jau gydėsi ir atvyko į planinį patikrinimą, sužinosite apie jų kelią į blaivybę. Jeigu visa tai „užkabins“ pacientą ir paskatins norą gydytis (galbūt, ne tą kartą, o vėliau) – tai bus didžiulis ir pagrindinis tokios pažinties pasiekimas. Šią motyvacijos pusę, žinoma, turėtų papildyti įtikinėjimai, palyginimai, finansiniai aspektai iš giminaičių, artimųjų ir reikšmingų potencialaus paciento draugų.
Primename, kad motyvacinis aspektas – tai pasaulinė problema alkoholinės priklausomybės gydyme. Jis glaudžiai susijęs su individualios psichikos ypatumais, savojo „aš“ samprata, lygiagrečiais kritiniais realybės suvokimo pažeidimais. Ir toli gražu ne visada taikomos priemonės duoda savo rezultatą.
Socialinė adaptacija.
Kalbant apie alkoholinės priklausomybės pacientus, tarp psichiatrų dažnai iškyla laiko klausimas. Ir tai susiję štai su kuo: alkoholinių gėrimų vartojimas paprastai trunka tam tikrą laiką. Netrumpai. Kartais tai – vienas vakaras arba diena, kartais – keletas dienų. Ir tai vyksta periodiškai\dažnai. Tokiais atvejais žmogus tiesiog užimtas. Jis vartoja alkoholį (atsitraukdamas nuo pačios alkoholizmo problemos).
Taip susiformuoja tam tikras gyvenimo tvarkaraštis. Kai po gydymo arba dėl kitų priežasčių žmogus nustoja gerti – jam lieka labai daug laiko. Anksčiau jis(ji) gėrė. O dabar tą laiką reikia išnaudoti kitaip.
Visai neblogai yra tokius momentus aptarti iš anksto ir suplanuoti tolimesnį įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Tai gali būti sportas, hobis, kalbų mokymasis, kursai, samdomas darbas pagal profesinius sugebėjimus. Tačiau tai negali būti tuštuma. Tuštuma būtinai kažkuo užsipildo. Labai svarbu tai suprasti.
Procesas „mesti gerti“ – tai procesas, trunkantis laiką, kai pirmosios 90 dienų yra kritinės. Todėl yra labai svarbu socialinę adaptaciją apgalvoti iš anksto, pasikonsultuoti ir gauti rekomendacijas dėl medikamentų vartojimo patologijų (depresija, fobijos) atveju.