Rūkymas vartodami alkoholį
Amerikiečių mokslininkai paaiškino, kodėl alkoholio vartojimo procese rūko net tie, kurie to nedaro būdami blaivūs. Rūkstanti cigaretė vienoje rankoje, stiklinė su alkoholiniu gėrimu – kitoje. Tipiškas vaizdas, ir kai kurie iš tų, kas reguliariai išgėrinėja, nerūko iki to momento, kol neprisiliečia prie svaigalų.

Patys mokslininkai tvirtina, kad ilgą laiką mokslas negalėjo protingai paaiškinti rūkančių geriančiųjų ir geriančių rūkančiųjų fenomeno. Tokį stebinantį dėsningumą dar 1860 metais pažymėjo vienas iš pagrindinių JAV moralės sergėtojų – šventasis tėvas George Track. Istorija liudija, kad kažkada šventikas įpykęs sušuko: „Ar žinote nors vieną girtuoklį, kuris nerūko?“.

Tyrėjai nerado tokio žmogaus, tačiau prieš kurį laiką išaiškino, kad alkoholio ir cigarečių vartojimas vienu metu aktyvuoja „atlygio sistemą“ – kompleksą nervų sistemos struktūrų, kurios teigiamomis reakcijomis į veiksmą reguliuoja ir kontroliuoja elgseną. Tokio aktyvavimo dėka žmogui atrodo, kad jis gauna didžiulį pasitenkinimą iš alkoholio ir cigarečių.

Dabar mokslininkai ištyrė procesą iš kitos pusės ir savo išvadomis pasidalino straipsnyje, publikuotame moksliniame žurnale Journal of Neurochemistry. Pasirodo, alkoholis ir cigaretės įtakoja bazalines ganglijas – neuron mazgų kompleksą, esantį žmogaus smegenyse. Tarp tų neuronų yra ir tie, kurie gamina neuromediatorių acetilcholiną, palaikantį organizmo budrumą.

Kai žmogus vartoja alkoholį, jo sudėtyje esantis etanolis slegiančiai veikia nervinius centrus, tarp kurių yra ir tie, kurie atsako už acetilcholino gamybą. Jeigu žmogus išgeria daug alkoholio per trumpą laiką, neuromediatoriaus gamyba pristabdoma, jis pradeda jausti mieguistumą ir palaipsniui užmiega.

Alkoholį vartojantis žmogus tampa panašus į senį: pagyvenusiems žmonems neuronai, gaminantys acetilcholiną, žūva. Dėl to pasireiškia mieguistumas ir atminties sutrikimai. Senatvėje šie procesai yra neišvengiami, o tiems, kurie mėgsta išgerti, etanolis veikia neuronus, gaminančius acetilcholiną. Tokiu būdu, alkoholio derinys su rūkymu ypač sendina smegenis.

Paaiškėjo, kad cigaretės iš dalies kompensuoja etanolio poveikį bazalinėms ganglijoms. Žmogus gali išgerti daugiau alkoholio, kol cigaretės liausis pakankamai įtakoti bazalinius centrus. Moksliškai įrodyto dėsningumo naudai kalba ir statistika: pagal naujausius duomenis, daugiau kaip 85 procentai žmonių, kenčiančių nuo alkoholinės priklausomybės, taip pat kenčia nuo nikotino priklausomybės.

“Niekam nėra paslaptis, kad alkoholis sukelia mieguistumą. Pasirodo, kad derinant alkoholio vartojimą su rūkymu, cigaretėse esantis nikotinas pradeda atlikti stimuliatoriaus vaidmenį, kuris slopina alkoholio poveikį ir mieguistumą. Tokiu būdu rūkantys žmonės išgeria daugiau alkoholio, negu nerūkantys, o mėgstantys išgerti – daugiau rūko. Tai galima pavadinti „kenksmingų įpročių simbioze” – įsitikinęs tyrėjų grupės vadovas, profesorius Mahesh Thakkar.

Tokias išvadas tyrėjai padarė ne iš karto. Vadovaudamiesi statistika ir savo hipotezėmis, jie nutarė atlikti eksperimentą, kuriam buvo atrinktos žiurkės. Į graužikų smegenis implantavo elektrodus, leidžiančius realiu laiku stebėti bazalinių ganglijų aktyvumą.

Prieš pradedant eksperimentą, mokslininkai leido žiurkėms „susigyventi“ laboratorijos sąlygose ir atsigauti po elektrodų implantavimo. Tada pradėjo girdyti gyvūnus nežmoniškomis alkoholio dozėmis ir leisti joms arba nikotino tirpalą, arba neutralią medžiagą. “Nikotininės” žiurkės pasirodė geriau ir išgėrė ženkliai daugiau spirito negu jų giminaitės. Tokiu būdu mokslininkai patvirtino savo išvadas.

PSO duomenimis nuo alkoholio ir rūkymo pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip septyni milijonai žmonių. Mokslininkai tikisi, kad jų atrastas rūkančių geriančiųjų ir geriančių rūkančiųjų fenomeno paaiškinimas pastūmės bent kai kuriuos iš jų atsisakyti pražūtingų įpročių.


Nuolaidos