Alkoholizmas: stimuliacija neuronų smegenyse turi ryškų gydomąjį poveikį
Aktyvuojant atskirus neuronus, galima įtakoti žmogaus norą vartoti alkoholį, taip pat jį blokuoti. Tokią išvadą padarė Texas A&M Health Science Center College of Medicine (Teksaso medicinos koledžo sveikatos mokslų centro) mokslininkai – apie tai kalbama įstaigos interneto svetainėje.

Ankstesni šios mokslininkų grupės tyrimai parodė, kad alkoholio vartojimas keičia taip vadinamų vidutiniųjų spygliuotųjų neuronų fizinę struktūrą ir funkciją. Tokiu būdu, aktyvavus vieną iš jų tipų - D1 - privedama prie to, kad po pirmosios taurelės žmogus siekia sekančios ir taip toliau. Dabar gi mokslininkai atrado neuronus, kurie liepia žmogui sustoti.

Šie neuronai panašūs į medį su daugybe šakų, taip pat – su iš jų kylančiais nedideliais išsikišimais arba spygliais. Kiekvienas neuronas turi vieną iš dviejų dopamino receptorių - D1 arba D2, todėl ir patys neuronai pradėti vadinti taip pat. Pirmieji skatina veikti, o antrieji, priešingai, priverčia sustoti.

- Bent jau priklausomybės požiūriu D2-neuronai yra gerai, - pažymėjo vienas iš tyrimo autorių, daktaras Jun Wang. – Kai aktyvuojasi, jie stabdo norą išgerti.

Bėda ta, kad net žmonėms be alkoholizmo D2-neuronai palaipsniui deaktyvuojasi, kai žmogus geria per daug. Tai reiškia, kad stabdymo mechanizmas paprasčiausiai išsijungia. Šią mintį patvirtino bandymai su gyvūnais, kuriuos įpratino prie alkoholio. Pasikartojantys nesaikingo gėrimo, o po to susilaikymo ciklai įrodė, kad palaipsniui D2-neuronų signalai silpnėja. Tačiau teisinga pasirodė ir priešinga išvada – dirbtinai stimuliuojant apsauginius neuronus, potraukis alkoholiui mažėja.

Mokslininkai pažymi, kad iki bandymų su žmonėmis kol kas dar toli, tačiau būtent paieška mechanizmo, kuris aktyvuotų žmogaus D2-neuronus ir priverstų atsisakyti alkoholio, yra pagrindinis jų tikslas.


Nuolaidos