Aspirinas: infarkto ir tiesiosios žarnos vėžio rizikos mažinimas

Amerikos profilaktinių priemonių bendrija (USPSTF) pateikia įrodančias rekomendacijas ilgalaikiam aspirino naudojimui. Šiame straipsnyje aprašomi pagrindiniai aspirino naudojimo privalumai ir rekomendacijos tam tikros amžiaus kategorijos žmonėms. Būtina atsižvelgti į tai, kad visos rekomendacijos yra pagrįstos įrodymais – kaip jų privalumais, taip ir kenksmingumu, ir taip pat – jų balanso vertinimu.

Aspirinas nedidelėmis dozėmis, vartojamas kasdien, gali ženkliai sumažinti kardiovaskulinės atakos (infarktas, insultas), taip pat – gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos vėžio susidarymo riziką. Ir jeigu aspirino savybė palankiai įtakoti širdies-kraujagyslių sistemą yra žinoma pakankamai senai, tai naujai atrasta savybė sumažinti sergamumą gaubtinės žarnos vėžiu yra įdomi medicinai.

Įrodančios rekomendacijos skirtos 50-59 metų amžiaus žmonėms, kuriems kardiovaskulinės atakos rizika vertinama 10% ir daugiau, kuriems nenustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto ir kurie yra pasiruošę vartoti nedidelę aspirino dozę kasdien bent 10 metų laikotarpį. Šiai amžiaus ir rizikų grupei, o tai – 25% vyrų ir 4% moterų – 75 mg aspirino dozė per dieną atneša naudą senatvėje.

60-69 metų amžiaus kategorijai aspiriną gerti būtina individualiau, remiantis gyvenimo trukmės, kraujavimo rizikos vertinimu, tačiau bendrai tai yra taip pat naudinga.

Šiandieninė padėtis neleidžia įrodomai kalbėti apie pozityvų aspirino poveikį amžiaus grupėms iki 50 metų ir virš 70 metų. Nors tam tikros rekomendacijos yra suformuotos asmenims, kurių amžius virš 40 metų.

Tačiau. Kaip visada yra „tačiau“. Daugelis Amerikos gydytojų nelabai palaiko net rekomendacijas 50-59 metų amžiaus grupei. Kadangi įrodomuosiuose darbuose aiškiai nurodytas nemirtino miokardo infarkto rizikos sumažėjimas 22%, tačiau – jokio poveikio insultui ir gyvenimo trukmei. Todėl kyla natūralus klausimas – ar taip jau būtina gerti aspiriną šiai grupei, ypač atsižvelgiant į kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikos padidėjimą 58%? Tikėtina, kad asmenims su miokardo infarkto rizika aspirinas bus pateisinamas, o kitiems – jo vartojimas turi būti griežtai derinamas su gydytoju.

Atskirai nagrinėjamas klausimas apie gaubtinės žarnos vėžio rizikos sumažinimą. Daugelis aspirino poveikio mechanizmų vėžiui šioje lokalizacijoje kol kas nėra žinomi. Ir rekomendacijos vartoti aspiriną taip pat turi būti grindžiamos besąlygiška nauda konkrečiam pacientui.

Todėl šiandien: aspirinas – daug žadantis preparatas, kurio savybės daugeliu atžvilgiu bus atrastos artimiausioje ateityje. O iki to laiko – aspirino vartojimą nedidelėmis dozėmis turi paskirti gydytojas pagal parodymus arba besąlygišką naudą konkrečiam pacientui.

Nuolaidos