Rūkymą susiejo su nuo vėžio apsaugančių bakterijų žūtimi

Rūkymą susiejo su nuo vėžio apsaugančių bakterijų žūtimi

Niujorko universiteto mokslininkai nustatė, kad rūkymas rimtai įtakoja bakterijas, gyvenančias mūsų burnoje. Tyrėjai numano, kad ši įtaka gali būti vėžinių susirgimų priežastimi. Darbas išspausdintas žurnale „International Society for Microbial Ecology“.

Pasak straipsnio autorių, jų darbas pateikia pilniausią informaciją apie tai, kaip rūkymas veikia burnos ertmės bakterijų sudėtį. Tam jie atliko kruopštų genetinį rūkančių ir nerūkančių žmonių mikroorganizmų tyrimą.

Mokslininkai analizavo seilių mėginius 1204 vyrų ir moterų, kurių sveikata jau buvo tirta dėl vėžinių susirgimų rizikos. Visi savanoriai buvo vyresni negu 50 metų, tarp jų — 112 rūkančiųjų, 571 rūkė praeityje (iš jų 17 procentų metė kenksmingą įprotį per pastaruosius 10 metų) ir 521 žmogus — niekada nerūkė. Genetinių testų ir statistinės analizės rezultatai parodė, kad rūkančiųjų mikroorganizmų sudėtis ženkliai skiriasi nuo tų, kurie metė rūkyti arba niekada nerūkė. Buvusiems rūkoriams burnos mikrobiomas sugrįžta į pradinę būklę ir tampa toks pat, kaip tų, kurie niekada neprisilietė prie cigaretės.

Rūkymas išprovokavo aktyvų 150 bakterijų rūšių augimą ir sumažino 70 bakterijų rūšių augimo tempą. Žalingo įpročio mėgėjai burnos ertmėje turėjo daug mažiau proteobakterijų (4,6 prieš 11,7 procentų pas nerūkančius), kurios, kaip žinoma, dalyvauja toksiškų medžiagų nuriebalinime. Tačiau streptokokų, skatinančių dantų ėduonį, dalis, atvirkščiai, padidėjo 10 procentų.

Mokslininkai planuoja pratęsti tyrimus ir išsiaiškinti, kaip burnos ertmės mikrofloros sudėties pokytis gali įtakoti skrandžio-žarnyno trakto vėžio išsivystymą.

Kiek anksčiau tyrėjai iš Londono universitetinio koledžo išsiaiškino, kad momentinis atsisakymas rūkyti yra geriausias būdas mesti rūkyti, lyginant su laipsnišku rūkomų cigarečių skaičiaus mažinimu.


Nuolaidos